Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Inžinerija>Kasybos inžinerija: purentuvas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Kasybos inžinerija: purentuvas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536
Aprašymas

Įvadas. Apdorojamo grunto fizinės ir mechaninės savybės. Purentuvo paskirtis. Darbo procesas. Purentuvo paskirtis. Purentuvo darbo procesas. Purentuvo klasifikacija. Konstrukcinės schemos. Valdymo schemos. Nago galimos konstrukcijos. Purentuvo darbo judesio kinematika. Purentuvo bazinės mašinos parinkimas. Purentuvo darbinio ir transportinio greičio parinkimas. Purentuvo traukos skaičiavimas. Pasipriešinimo jėgos. Traukos patikrinimas pagal sankabumą. Purentuvo judėjimo galimybės patikrinimas. Variklio galingumo nustatymas. Masės centro radimas. Purentuvo stovumo įvertinimas. Purentuvo stovumo skaičiavimas. Išilginis stovumas. Skersinis stovumas. Purentuvo našumo skaičiavimas. Purentuvo darbinių apkrovų radimas. Darbo įrangos atsparuminis skaičiavimas. Išvados. Darbas iliustruotas schemomis.

Ištrauka

Purentuvas – žemės darbų mašina. Purentuvu vadinama mašina su prikabinamu arba pakabinamu darbo padargu, susidedančiu iš rėmo su nagais skirtais nuosekliam grunto purenimui ir atskyrimui grunto gabalų nuo masyvo.
Purentuvai naudojami gruntams, kurie negali būt betarpiškai apdirbami žemės kasimo arba žemės kasimo – gabenimo mašinomis, pilnu šių mašinų pajėgumu. Lyginant su purenimu, sprogdinimo būdu, pusiau uolinių ir sušalusių gruntų, šių mašinų panaudojimas leidžia perpus sumažinti žemės darbų kaštus.
Purentuvai naudojami kelių tiesime, hidrotechninėje statyboje, karjeruose, išgaunant žaliavas statybinių medžiagų gamybai, kai reikia apdirbti sušalusį gruntą, pašalinti iš grunto akmenis bei kelmus, o taip pat ardant kelių dangas.
Gruntais vadinamos kalnų uolienos, sudarančios vadinamąją viršutinių žemės sluoksnių dūlėjimo plutą. Statybose gruntai naudojami kaip pagrindai arba gruntinių statinių medžiaga.
Pasaulyje įsigalėjo keletas grunto klasifikavimo sistemų- pagal kilmę, stiprumą, granuliometrinę sudėtį. V. A. Priklonskis pasiūlė skirstyti gruntus pagal kilmę, būklę ir mechaninį atsparumą į penkias klases: uoliniai, pusiau uoliniai, gabaliniai, smėliniai ir molingieji.
Uoliniams priskiriami sucementuoti, atsparūs vandeniui, praktiškai nedeformuojami gruntai, kurių stiprumo riba gniuždymui – ne mažiau kaip 5 Mpa (pvz., smiltainiai, klintys).
Pusiau uoliniai – sucementuotos kalnų uolienos, kurių atsparumas gniuždymui siekia iki 5 MPa. Jos būna deformuojamos ( tankinamos) – mergeliai, suakmenėję moliai, ir neatsparios vandeniui- gipsas ir jo konglomeratai.
Gabalinius gruntus sudaro nesucementuoti gabalai uolienų, kurios yra pirmųjų dviejų klasių gruntai.
Smėliniai gruntai sudaryti iš nesucementuotų kalnų uolienų dalelių ( grūdelių, smiltelių), kurių matmuo yra nuo 0,05 iki 2 mm. Tai natūraliai suardyti uoliniai gruntai arba mineralizavusios, tačiau nesuakmenėjusios nuosėdos.
Molingieji gruntai taip pat yra produktas natūraliai suardytų ir pakitusių pirminių kalnų uolienų, sudarančių uolinius ir pusiau uolinius gruntus, tačiau dalelių skersmuo paprastai mažesnis nei 0,005 mm.
Pagal kategorijas gruntas skirstomas į I, II, III, IV ir V. I – ai grunto kategorijai priklauso smėlis, priesmėlis. II – ai priemolis be intarpų. III – ai tankus priemolis, vidutinis molis. IV – ai stiprus priemolis su skalda, stiprus ir labai stiprus drėgnas molis.
Gruntai apdorojami žemkasėmis, žemės kasimo ir transportavimo bei tankinimo mašinomis. Jų darbo padargai nuolatos arba cikliškai sąveikauja su gruntais. Ma¬šinų efektyvumas daug priklauso nuo to, kaip teisingai projektuojant mašiną atsi¬žvelgta į gruntų savybes. Itin svarbu žinoti pasipriešinimus, kurie atsiranda apdoro¬jant gruntą mašinų darbo padargais, taip pat pasipriešinimų priklausomumą nuo įvairių veiksnių – kasimo ir tankinimo greičių, darbo padargo formos, mašinų tipo ir kt. Tiktai visiškai įvertinus gruntų savybes, galima sukurti didelio našumo ir ekonomiškas ma-šinas.
Gruntas – tai sistema, susidedanti iš mineralinių dalelių, erdvė tarp kurių pripil¬dyta vandens ir oro. Todėl skiriamos trys gruntų fazės: kietoji, skystoji ir dujinė. Kie¬tąją fazę sudaro įvairių matmenų ir formų dalelės, kurios pagal stambumą skirsto¬mos į molio (mažiau nei 0,005 mm), dulkių (0,05– 0,005 mm) ir smėlio (2 – 0,5 mm) dalelės. Molio dalelės – tai be galo plonos plokštelės, dulkių dalelių forma artima sferai, o smėlio dalelės (atsižvelgiant į jų kilmę) gali būti apvalios arba kampuotos.
Didelę įtaką grunto fizinėms ir mechaninėms savybėms turi jo būklė, kurią iš esmės apibūdina drėgnumas ir tankis.Drėgnumas yra santykis grunte esančio vandens kiekio ir sauso grunto kiekio tame pačiame tūryje, išreikštas procentais:
(1.1)
Tankis nustatomas kietos fazės skeleto tūrio mase ir randamas taip. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-02-09
DalykasInžinerijos kursinis darbas
KategorijaInžinerija
TipasKursiniai darbai
Apimtis33 puslapiai 
Literatūros šaltiniai11
Dydis1016.71 KB
Autoriusmantas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasSubačius
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasTransporto inžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 2007 Kasybos inzinerija purentuvas [speros.lt].docx
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 33 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Subačius
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą