Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Inžinerija>Žuvų pralaidos hidrauliniai skaičiavimai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žuvų pralaidos hidrauliniai skaičiavimai

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Upės vagos vandens gylių ir vandens tekėjimo greičių skaičiavimai. Upės vagos vandens gylių žemutiniame bjefe skaičiavimas. Upės vandens tekėjimų greičių skaičiavimas. Efektyviojo ilgio lef ir efektyviojo pločio bef skaičiavimas. Žuvitakio pločio skaičiavimas. Vidutinių vandens tekėjimų greičių skaičiavimas. Pertvarinio baseinėlio matmenų skaičiavimas. Reikalingų baseinėlių skaičiaus skaičiavimas. Debitų kreivių Q=f(H) sudarymas. Išvados.

Ištrauka

Upių ir ežerų žuvingumas priklauso nuo įvairių priežasčių. Lietuvoje žuvingumą lemia brakonieriavimo ir mėgėjiškos žūklės mastai, verslinės žūklės mastai, tarša, aplinkos apsaugos inspekcijos darbo efektyvumas, veisimas, nerštaviečių skaičius, išneršimo rodikliai ir pralaidų pro užtvankas kūrimas.

Užtvankos dažniausiai statomos prie hidroelektrinių patvenkti vandeniui, todėl natūrali žuvų migracija, jų reprodukcija sutrinka. Blogiausia, kad dėl hidroelektrinių žuvys nebeturi sąlygų neršti. Žuvys negali įveikti dirbtino barjero - užtvankų aukščio, kildamos prieš srovę link aukštupio. Daugiausiai žuvys šoka apie vieną metrą, o užtvankos yra kelis kartus aukštesnės, todėl aukštų užtvankų žuvys neįveikia. Pavyzdžiui, iš Baltijos jūros Venta šlakiai, lašišos plaukia prieš srovę neršti į švarius ir sraunius upelius. Šiuose vandenyse iš ikrų jos virsta žuvimis. Žuvys neršti visada grįžta ten, iš kur jos kilusios. Grįždamos atgal pasroviui jos rizikuoja patekti į turbinas, taip pat susižaloti praeidamos potvynių pralaidas. Būtina taip pat akcentuoti užtvankų, o tiksliau tvenkinių pradinę įtaką žuvų populiacijoms, kuomet patvenktas vanduo užlieja jų nerštavietes ir tuo pačiu jas sunaikina.

Siekiant užtikrinti nerštinę žuvų migraciją, numatoma įrengti žuvų pralaidą. Žuvų pralaidos – tai specialūs hidrotechnikos statiniai žuvims migruoti pro hidromazgus iš žemutinio bjefo į aukštutinį ir atvirkščiai [1]. Žuvų pralaidų pagrindinis tikslas – praleisti aktyviai migruojančias žuvis iš vieno migracijos kliūties bjefo į kitą jų migracijos laikotarpiu, užtikrinant joms reikiamas gyvenimo sąlygas vandens tėkmėse. Žuvų migraciją efektyviausiai užtikrintų žuvų pralaida, kuri leistų žuvims įveikti vandens lygių skirtumą 3 – ¬¬¬¬¬¬¬¬4 m be ypatingų pastangų.

Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantys privalėtų būti priimtas sprendimas statyti ar nestatyti žuvų pralaidas užtvankose yra žuvų produkcijos ir jų reprodukcijos esamas potencialas aukščiau kliūties (užtvankos ar kito barjero), žuvų nusileidimo galimybės iš tvenkinio per užtvanką (mirtingumo ar sužalojimų įvertinimas), pralaidų kaina žuvims pakilti į viršų ir nusileisti žemyn per užtvanką, alternatyvūs sprendimai (žuvų įveisimas, kitokia žalos kompensacija, apleistų užtvankų ir mechaninių kliūčių pašalinimas kitose vietose ir t.t), upės vagos užpildymo vandeniu būklė, žemiau užtvankos, žuvų gyvenimo sąlygoms užtikrinti.
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie žuvų takų efektyvumą. Pagal kitų šalių patyrimą, efektyviomis laikomos žuvų pralaidos, jei jomis pasinaudoja nemažiau 75% atplaukusių prie užtvankos žuvų (kildamos į viršų). Atitinkamai, kai yra dvi užtvankos su žuvitakiais - 56%. Pagal analogiją 4-tos užtvankos žuvitakio efektyvumas siektų tik 32%.

Žuvų pralaidos dar kitaip įvardijamos žuvitakiais, kurie turi atitikti tam tikrus reikalavimus:
• žuvitakio srovė neturi būti statmena pagrindinei upės tėkmei, o turi būti lygiagreti arba sudaryti nedidelį iki 30 laipsnių kampą;
• žuvitakius statyti saulės apšviestose ramiose vietose;
• žuvitakio minimalus gylis neturi būti mažesnis 40 – 60 cm, nes į seklų žuvitakį didelės žuvys neplaukia;
• slenksčių aukščiai žuvitakyje turi būti žuvų įveikiami, kad žuvys peršoktų (rekomenduojami 15…45 cm, dažniausiai 30 cm);
• latakų plotis turi būti priimtas priklausomai nuo upės debito ir žuvitakio tipo, taip pat migruojančių žuvų rūšies;
• žuvitakio nuolydį priimti kuo mažesnį, nes jis bus lengviau įveikiamas, o esant dideliam nuolydžiui iki 15…20 laipsnių būtina įrengti poilsio baseinėlius;
• žuvys neis į žuvitakį su aukštais stačiais šlaitais, šlaitai turi būti nuožulnūs;
• žuvys vengia tamsių ir ilgų (vamzdžio tipo arba tunelio formos) perėjų, kur nesimato dangaus skliauto (jei tai neišvengiama, tai tunelio ilgio ir pločio santykis turi būti: L/B < 3…4);
• būtina sudaryti vandens srovės optimalų greitį įėjime į žuvitakį, kad srovė žuviai būtų įveikiama ir ši srovė viliotų žuvį į pralaidą;
• numatyti specialius žuvų nukreiptumus į pralaidas, pvz.: tinklines užtvaras, garsinius arba elektrinius signalus, specialias aeracines sistemas ir kt [1]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-11-05
DalykasInžinerijos kursinis darbas
KategorijaInžinerija
TipasKursiniai darbai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis173.35 KB
Autoriussala
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasL. Litvinaitienė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasAplinkos inžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zuvu pralaidos hidrauliniai skaiciavimai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • L. Litvinaitienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą