Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Inžinerija>Lokomotyvų stabdžių sistemos
   
   
   
4
naudingas +5 / nenaudingas -1

Lokomotyvų stabdžių sistemos

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Vagonų ir lokomotyvų stabdžių sistemos. Pneumatiniai stabdžiai. Tiesioginis neautomatinis stabdys. Netiesioginio veikimo automatinis stabdys. Tiesioginio veikimo automatinis stabdys. Elektopneumatiniai ir elektriniai stabdžiai. Stabdžių sistemų pagrindiniai trūkumai ir privalumai. Pneumatinių stabdžių sistema. Elektropneumatinių stabdžių sistema. Elektromagnetinių stabdžių sistema. Elektrinių stabdžių sistema. Stabdžių sistemų sudedamosios dalys. Pneumatinio stabdžio sistemos sudedamosios dalys. Elektropneumatinio stabdžio sistemos sudedamosios dalys. Svirtinės stabdžių sistemų perdavimų schemos. Krovininių vagonų svirtinės pavaros. Keleivinių vagonų svirtinės pavaros. Svirtinė perdavimo sistema diskiniams stabdžiams. Lokomotyvų stabdžių svirtinė pavara. Išvados.

Ištrauka

Pirmieji stabdžiai panaudoti judančiame sastate buvo rankiniai. Reikšmingas žingsnis vystant stabdžių techniką buvo žengtas 1847m, tada buvo pasiūlyti automatiniai nepertraukiami stabdžiai ( automatiniais laikomi stabdžiai suveikaintys nutrūkus oro magistralei, nepertraukiamais – stabdžiai sujungti į vieną sistemą ir valdomi iš vieno pulto). Pirmieji tokie stabdžiai buvo mechaniniai. Jie buvo valdomi ištemptu išilgai traukinio trosu, išsiskyrę grėmiozdiškumu ir nebuvo pritaikyti darbui ilguose traukiniuose.
1869m atsirado pirmasis neautomatinis stabdys, veikiantis suspaustu oru: išilgai traukinio buvo nutiesta oro magistralė, prie kurios kiekviename vagone buvo prijungtas stabdžių cilindras. Leidžiant suspaustą orą iš pagrindinio rezervuaro, per 3 padėčių kraną, į oro magistralę vykdavo stabdymas, o išleidžiant orą – atleidimas. Šitas stabdis buvo nepertraukiamas, bet neautomatinis, nes atjungus oro magistralės rankoves prarandama stabdymo galimybė.
1872m D. Vestengauzas išrado tobulesnį automatinį orinį stabdį. Jis pasižymėjo tuo, kad kiekviename vagone buvo oro skirstytuvas ir suspausto oro atsarga rezervuare. Tuo pat metu, kaip ir pniaumatiniai stabdžiai, buvo konstruojami ir elektro-pniaumatiniai.
Pirmieji bandymai, naudojant orinius stabdžius, Rusijoje buvo atlikti 1876m. Praktiškai stabdžių sistema su trigubais, greitai veikiančiais, vožtuvais pradėta naudoti keleiviniuose traukiniuose nuo 1890m, o krovininiuose vagonuose po 1917m.
1923m. Maskvos stabdžių gamykloje buvo pagaminti pirmieji oro skirstytuvai, kurie buvo pagaminti pagal rusų išradėjo Kazancavo projektą. 1932m vietoj Kazancavo oro skirstytuvo atsirado oro skirstytuvas nr. 320 (M-320), sukonstruotas ruso Matrosovo ir buvo gaminamas iki 1953m. 1953m buvo pradėta gaminti oro skirstytuvas nr. 135 (MT3 – 135), 1959m – nr. 270 – 002, 1967m – nr. 270 – 005, o nuo 1978m – nr. 483 – 000. Elektro – pniaumatiniai stabdžiai elektro – traukiniuose rusijos geležinkeliuose naudojami nuo 1948m, o nuo 1958m naudojami keleiviniuose traukiniuose (lokomotyvuose).
Nuo 1947m Rusijos geležinkelio parke buvo pradėta diegti automatinė svirtinė stabdžių reguliavimo sistema. Pradžioje buvo naudojami Alybino reguliatoriai (keleiviniuose), po to nuo 1958m iki 1963m – vežimėliniai reguliatoriai nr. 276. Nuo 1963m labiau patobulinti reguliatoriai nr. 536, o nuo 1974m – nr 574B. Nuo 1964 visuose rusijos geležinkeliuose pradėti eksplotuoti vagonai kuriose buvo įrengtos kompozicinės stabdžių kaladėlės kartu su plieninėmis.
Elektrinis rekuperatyvinis elektrovežių stabdymas kalnuotose atkarpose plačiai naudojamas nuo 1934m.
Didelį vaidmenį stabdžių technikos išsivystymui turėjo stabdžių procesų teorija, kurios įkurėjas buvo rusų mokslininkas Petrovas.



Pasaulyje stabdžių sistemų vystymesi išsiskyrė 2 kryptys: europietiška ir amerikietiška. Europos geležinkeliuose judančiuose sastatuose buvo įrengtos silpnos sraigtinės jungtys, todėl čia buvo naudojami lėtai veikiantys stabdžiai krovininiuose traukiniuose, kurie gali persijungti nuo lėtų į greitus keleiviniuose traukiniuose. Po antro pasaulinio karo buvo sukonstruotos jautrios stabdžių sistemos su membraninės vožtuvinės konstrukcijos prietaisais ir turinčios aukštą stabdymo bangos sklidimo greitį – 250 – 280m/s. Žymią reikšmę turėjo greituminės stabdžių sistemos su kaladėlėmis, diskiniais ir magnetiniais – bėginiais stabdžiais.
Amerikoje naudojami firmos Vestenhaus stabdžiai su oro skirstytuvu, užtikrinančiu tolygiai greitėjantį atleidimą krovininiuose didelio ilgio traukiniuose, sujungtuose automatine jungtimi.
Autostabdžių technika yra vienas iš pagrindinių geležinkelio transporto elementų, nuo kurio išsivystymo lygio ir šios technikos būklės didžia dalimi priklauso kelių pravažumas ir traukinių judėjimo saugumas.
Judančio sastato stabdžių įrenginiai turi normaliai dirbti sudėtingų procesų metu ( sausos stabdžių kaladėlių trinties mechaninės energijos virsmas į šiluminę, dujų dinaminiai procesai stabdžių magistralėje, ratų sukimasis bėgiais esant ribinei sukibimo jėgai, vagonų tarpusavio saveikai atsirandant žymioms išilginėms jėgoms).
Autostabdžių technikos reikšmė padidėja (išauga) didinant maksimalų judėjimo greitį ir didinant traukinių svorius.
Siekiant užtikrinti autostabdžių technikos patikimumą, sudėtingomis metereologinėmis salygomis ir esant dideliam krovingumui, daug dirba autostabdžių kontrolinių punktų ir automatinių lokomotyvų depų skyrių darbininkai, pastoviai tobulindami stabdžių technikos remonto technologiją, užtikrindami aukštą jų veikimo traukiniuose patikimumą ir pastovumą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-09-22
DalykasInžinerijos kursinis darbas
KategorijaInžinerija
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis1.83 MB
AutoriusAidas
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. R. Subačius
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasTransporto inžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lokomotyvu stabdziu sistemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2015-11-06 IP: 84.240.43.170
    mindzius77 sako

    Megėjiškas darbas

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 18 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • doc. dr. R. Subačius
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+5
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą