Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Inžinerija>Katilų utilizatorių valdymo sistemos modernizavimas
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Katilų utilizatorių valdymo sistemos modernizavimas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960
Aprašymas

Darbo užduotis. Santrauka. Summary. Santrumpos ir žymėjimai. Įvadas. Garo katilų darbo ir valdymo principai. Bendra garo katilų konstrukcija ir darbo principai. Įmonėje esančių katilų konstrukcija ir veikimo principas. Katilų utilizatorių darbo nominalūs leistini parametrai. Įmonėje esančių katilų valdymas. Šiuo metu esančios pneumatinės valdymo sistemos trūkumai. Pneumatinės valdymo sistemos. Garo katilą valdanti pneumatinė valdymo sistema. Pneumatinės valdymo sistemos trūkumai. Pavojingos aplinkos reikalavimai valdymo prietaisams. Reikalavimai prietaisams, esantiems pavojingoje aplinkoje. Katilų valdymo modernizavimui reikalingi prietaisai. Principai, kuriais vadovaudamasi renkuosi prietaisus. Prietaisai, reikalingi katilų valdymo modernizavimui. Katilų valdymo modernizavimas. Siūlomi pakeitimai. Schemos. Programa valdikliui (Concept programavimo paketu). Vizualizacija. Reikalavimai operatoriaus pultui ir vizualizavimui. Vizualizatcijos, atliktos InTouch programa aprašymas. Vizualizacijos skaidres. Išvados. Priedai (7).

Ištrauka

Žodžiai "automatika", "automatizacija yra kilę iš graikų kalbos žodžio "automatos", reiškiantį savaveikis, savaeigis.
Šiuo metu šie žodžiai turi kitą prasmę. Automatika yra mokslo ir technikos šaka, apimanti techninių procesų valdymo sistemų, veikiančių tiesiogiai žmogui nedalyvaujant, teoriją ir sukūrimo prin¬cipus. Žmogus nėra būtina grandis technologinio proceso valdymo sistemoje. Kai procesas paprastas ir aiškus, taikomas automatinis proceso valdymas, įrengiant tarp matavimo prietaisų ir valdymo organų automatinius reguliatorius, o kai procesas sudėtingas, tai valdymo signalas yra suformuojamas kompi¬uterinės technikos pagalba.
20-ojo amžiaus pradžioje pagrindinis automatizacijos uždavinys buvo pasiekti tokį pramonės išsivystymo lygį, kad technologinio proceso metu atskirų parametrų (temperatūros, slėgio, debito ir kt.) dydžius galima būtų palaikyti pastoviai. Norint išspręsti automatizacijai keliamus uždavinius sukurtos ir plačiai paplito pneumatinės sistemos. Pneumatika jau nuo senų laikų buvo naudojama nesudėtingiems techniniams uždaviniams spręsti, tačiau vėliau, vystant pneumotechnologiją, automatikoje ji ima vaidinti žymiai svarbesnę rolę. Tam buvo sukurti ir gana patikimai dirbo taip vadinami stambiagabaritiniai prie¬taisai, kuriuose viename korpuse buvo sumontuota matavimo sistema, rodantys, registruojantys prietaisai ir užduoties bei reguliavimo įrenginiai. Jų visų atliekamų parametrų kontrolės, valdymo reguliavimo ir kt. funkcijų sujungimas į vieną konstrukciją buvo didelis tuometinis pasiekimas, bet jų gremėzdiškumas ir gana siauros funkcionalinės galimybės trukdė sukurti sudėtingesnes, tarpusavyje susietas automatikos sistemas.
Todėl 20 amžiaus pirmoje pusėje, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, buvo pasiūlytas ir sukurtas naujas, taip vadinamas pramoninės automatikos procesų valdymo agregatinis principas, kuris įgalino sukurti daugkontūrines reguliavimo sistemas. Pagrindinė šio principo esmė yra ta, kad valdymo sistemos buvo komplektuojamos standartiniais blokais ir prietaisais, kurių kiekvienas vykdo jam skirtą funkciją reguliavimo kontūre: užduoties iškėlimą , reguliavimo poveikio formavimą, sumavimą, registravimą ir kt. Toks prietaisų ir blokų komplektas buvo pavadintas agregatine unifikuota sistema (AUS).
Tolesnis pramonės vystymasis pareikalavo gilesnio objektų automatizavimo ir sukurti analoginiai prietaisai neturėjo tokių galimybių, todėl iškilo būtinybė sukurti diskretinius (skaitmeninius) ma¬tavimo prietaisus ir automatikos sistemas, kurie sėkmingai funkcionuotų šalia analoginių. Panaudojant AUS tai įvykdyti nebuvo galimybių, nors ir buvo galima tai dalinai realizuoti sukūrus atskirus naujus blokus, bet pilnai išspręsti iškilusių uždavinių jie negalėjo. Bandymais buvo nustatyta, kad bet kokiam iškilusiam automatizacijos uždaviniui išspręsti naujo prietaiso sukūrimui reikalingas dvejų, trejų metų laikotarpis. Todėl 20 amžiaus viduryje (apie 50 -tuosius metus) buvo pasiūlyta prietaisų ir pneumoautomatikos sistemų kūrimui panaudoti universalios paskirties pneumoautomatikos elementus. Iki tol pneumatika dažniausiai buvo naudojama kaip darbo at¬likimo priemonė, išnaudojant sukauptą suspausto oro energiją. Buvo sukurti pneumoautomatikos ele¬mentai: pneumostiprintuvai, pneumotalpos, pneumovaržos (droseliai), pneumorėiės ir kt. pneumoelementai, kurie buvo sujungti į universalią pramoninės pneumoautomatikos elementų sistemą "USEPPA" ir apie 60 - tuosius metus pasiekė apogėjų.
Pneumatinių diskretinių valdymo sistemų sukūrimas, tuometinis pneumatinės relinės technikos išvystymas, panaudojant USEPPA pneumoelementus, priartino pneumautomtinės sistemos galimybes prie automatikos sistemos pramoninės elektronikos galimybių.
Plečiantis gamybai, tobulėjant jos technologijai, vis sudėtingiau tampa valdyti technologinius procesus, vis daugiau tenka atlikti loginių operacijų. Iškyla įvairūs gamybos procesų valdymo optimiza¬vimo uždaviniai, kurių sprendimui pneumoautomatikos sistemų nepakanka. Todėl paskutiniu metu, elektroninei technikai tobulėjant, pneumatines sistemas išstumia elektrinės ir elektroninės automatinio valdymo sistemos. Be to, norint automatizuoti atskirus objektus, kurie yra toli nuo cen¬trinio valdymo punkto, yra panaudojami elektriniai prietaisai.
Lanksčios automatizacijos gamybinės sistemos sudėtinės dalys pramoninė informatika, programuojamieji įrenginiai ir robototechnika.
Pramoninių objektų programuojamosios valdymo sistemos yra sudaromos skaičiavimo tech-nikos bazėje su programinių konkretaus objekto valdymu, panaudojant sisteminio programinio aprū-pinimo ir mikroprocesinės technikos universalias priemones. Tokias funkcijas vykdantis įtaisas buvo pavadintas programuojamu loginiu valdikliu (PLV), kurio įėjimai - išėjimai veikia panašiai kaip elektromagnetinių relių pagrindu sudarytų valdymo įtaisų įėjimai išėjimai, ir kurio programa įrašoma į elektroninę atmintį.
Sparčiai plintant valdikliams ir besivystant automatizavimo technologijoms, reikalavimai jiems didėja. Vienas iš jų yra vizualizacija - atitinkančios naudojamąją valdymo pro¬gramą įrenginių būsenos vaizdavimas specialiame displėjuje ar monitoriaus ekrane. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-17
DalykasInžinerijos diplominis darbas
KategorijaInžinerija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis57 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis2.75 MB
AutoriusVytautas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc. Napalys Ezerskis
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasElektros ir valdymo inžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Katilu utilizatoriu valdymo sistemos modernizavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 57 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc. Napalys Ezerskis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą