Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Inžinerija>Dujų tiekimas gyvenamųjų namų grupei
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dujų tiekimas gyvenamųjų namų grupei

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Lauko tinklai. Objekto charakteristika. Dujų charakteristika. Dujų klasifikacija ir savybės. Dujų tankis. Dujų šiluminė vertė. Dujinio kuro privalumai lyginant su kitomis kuro rūšimis. Dujų mišinio trūkumai. Lauko tinklų techniniai reikalavimai. Dujotiekio įgilinimas. Atstumai iki inžinerinių tinklų ir statinių. Lauko tinklų skaičiavimai. Dujų kiekiai. Dujinio prietaiso (viryklės) skaičiavimas. Hidraulinis skaičiavimas. Darbo sąnaudų žiniaraštis. Vidaus tinklai. Pastato charakteristika. Vidaus tinklų techniniai reikalavimai. Vadovaujantis STR 2.08.01:2004 "Dujų sistemos pastatuose". Reikalavimai dujinių viryklių įrengimui (patalpai). Vidaus tinklų skaičiavimai. Dujų kiekiai. Tinklų hidraulinis skaičiavimas. Vidaus darbų žiniaraštis. Veikimo sutapimo koeficientas k0 gyvenamiesiems pastatams. Lyginamieji slėgio nuostoliai R Pa/m, mažo slėgio dujotiekio normaliuosiuose vamzdžiuose ir lyginamieji ekvivalentiniai ilgiai ld m, kai temperatūra 0 0C ir slėgis 101,3 kPa. Monograma žemo slėgio dujotiekio tinklų skaičiavimui (gamtinės dujos). Vietinių nuostolių koeficiento reikšmės. Išvados.

Ištrauka

Projektuojami lauko dujotiekio tinklai gyvenamųjų namų kvartalui Telšiuose. Projektuojamas mažo slėgio gamtinių dujų dujotiekis. Įgilinimas pasijungimo vietoje – 0,98m, slėgis -0,029 bar, vamzdžio skersmuo – 108 4 mm. Numatyti perspektyviniai vartotojai : Q1 = 45 m3/h, Q2 = 75 m3/h.
Šiems vartotojams numatytos ir suprojektuotos užaklintos atšakos nuo dujotiekio tinklų.
1.2 Dujų charakteristika
1.2.1 Dujų klasifikacija ir savybės
Visos dujos skirstomos į degiąsias ir nedegiąsias.
Degiosiomis dujomis vadinamos tokios dujos, kurios, priartinus prie jų liepsną, užsidega ir paskui dega arba, sumaišytos tam tikra proporcija su oru, sprogsta. Sprogimas įvyksta tik tada, jei į oro ir dujų mišinį įnešame liepsną. Tokios dujos yra metanas, etanas, propanas, butanes, vandenilis, sieros vandenilis, anglies monoksidas ir k t.
Nedegiosios dujos yra anglies dioksidas, azotas ir k. t. jos ne tik nedega, bet ir nepalaiko degimo. Deguonis, pavyzdžiui, taip pat nedega, bet užtat aktyviai palaiko degimą.
Degiosios dujos skirstomos į gamtines ir dirbtines. Gamtinės dujos gaunamos iš žemės gelmių. Žemės gelmėse dujos, panašiai kaip ir nafta, atsirado skaidantis įvairioms organinėms liekanoms, nugrimzdusioms prieš daugelį milijonų metų, besiformuojant Žemės plutai. Norint surasti ir pradėti eksplatuoti dujų telkinį gręžiami gręžiniai. Dujos iš gręžinių paprastai veržiasi dideliu slėgiu. Kartais jos iš gręžinio veržiasi kartu su nafta. Šiuo atveju dujos specialiuose įrenginiuose atskiriamos nuo naftos ir tik tada tiekiamos vartotojams. Gamtinės dujos vartotojams transportuojamos magistraliniais dujotiekiais.
Dirbtinės dujos gaunamos, perdirbant skystąjį arba kietąjį kurą. Daugiausia dirbtinių dujų sunaudojama buitiniams reikalams, be to, šių dujų ir gamtinių dujų mišinys naudojamas pramoninėse bei komunalinėse įmonėse. Iš dirbtinių dujų pažymėtinos šios: koksavimo, skalūninės, generatorinės ir kt.
Pagrindinės degiųjų dujų savybės yra kvapas, spalva, drėgnumas, degumas, nuodingumas, šiluminė vertė.
Kvapas. Beveik visos degiosios dujos bekvapės. Norint sužinoti, ar nuteka dujos, ir kad būtų galima greičiau surasti jų nuotėkio vietą, dujoms suteikiamas specifinis, aštrus kvapas. Tam tikslui dujos, prieš leidžiant jas iš magistralinių dujotiekių į miesto tinklus, odoruojamos, t.y. į jas įpurškiama skysčių – ¬odorantų. Odorantų garai, susimaišę su dujomis, suteikia pastarosioms stiprų, nemalonų kyapą. Vienas iš labiausiai paplitusių odorantų yra etilmerkaptanas (C2H5SH). Pagal normas į 1000 n.m3 gamtinių dujų jo dedama 16g.
Spalva. Visos degiosios dujos beveik bespalvės, t.y. nematomos.
Drėgnumas. Visose dujose yra tam tikras procentas vandens garų. Gamtinėse dujose drėgmės beveik nėra. Tekant dujoms ant dujotiekio sienelių kondensuojasi vandens garai. Kad būtų galima surinkti ir pašalinti drėgmę, dujotiekiai klojami su tam tikru nuo lydžiu, ir žemiausiuose nuolydžių taškuose įrengiami kondensato rinktuvai.
Degumas. Degios dujos užsidega, kai jų temperatūra pakyla iki 500 - 700°C. Kad dujos degtų, reikalingas tam tikras oro kiekis. Degimui būdinga tai, kad liepsna plinta palengva. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-16
DalykasInžinerijos kursinis darbas
KategorijaInžinerija
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis1.53 MB
Autoriussaulyyss
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus technologijų ir dizaino kolegija
FakultetasStatybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Duju tiekimas gyvenamuju namu grupei [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 18 puslapių 
  • Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą